ESF fondo mėnesinis komentaras (gruodis) ir 2017 metų apžvalga.

Tęsiame ESF fondo rezultatų skiltį, kurioje kiekvieno mėnesio pradžioje trumpai aptariame, kas vyksta Europos sutelktinio finansavimo rinkoje bei kaip tai daro įtaką fondo rezultatams.

Mėnesio rezultatas: +0.72%
Rezultatas nuo metų pradžios: +8.66%
Rezultatas nuo veiklos pradžios: +9.43%

 

Gruodžio mėnesį per Europos platformas buvo sufinansuota 554 mln. EUR paskolų – 3.3% mažiau nei praėjusį mėnesį (573 mln. EUR). Beveik 75% šių paskolų buvo sufinansuota Didžiojoje Britanijoje, kurioje dėl skolinimo rinkoje veikiančio sezoniškumo faktoriaus buvo jaučiamas bendras sezoninis rinkos sulėtėjimas, kuomet pinigų paklausa laikinai viršijo pasiūlą.

Tuo tarpu Baltijos šalyse šventės finansavimo rinką veikė silpniau ir per gruodį buvo sufinansuota paskolų už 81.6 mln. EUR (net 20% daugiau nei lapkritį). Ryškaus augimo priežastimi ir toliau yra tvirtai lyderio pozicijas užimanti Latvijos platforma Mintos, surinkusi net 46.7 mln. EUR. Norėdama paskatinti investicijas į ilgo laikotarpio paskolas, platforma pasiūlė vienkartinę palūkanų premiją (iki 5%), kurios dydis priklausė nuo likusio paskolos laikotarpio. Kaip parodė statistika, ši akcija puikiai pasiteisino ir platforma surinko net 46% daugiau investicijų nei lapkričio mėnesį.

Likusių Baltijos šalių platformų rezultatas nesiskyrė nuo visos rinkos tendencijos – gruodžio mėnesį surinkta suma (36 mln. EUR) buvo 3% mažesnė nei lapkričio mėnesį (34.9 mln. EUR).

Lietuvos platformoms metų galas buvo gana produktyvus:

  • Rinkos lyderis Paskolų Klubas sufinansavo beveik 950 tūkst. EUR paskolų;
  • Finbee bendrai (vartojimo ir verslo paskolos) surinko 580 tūkst. EUR;
  • Latvijoje registruota, bet Lietuvos verslo paskolas siūlanti platforma Lenndy surinko 560 tūkst. EUR;
  • Savy platformoje investuotojai sufinansavo 440 tūkst. EUR portfelį.

Gruodžio mėnesį Europos sutelktinio finansavimo (ESF) fondas toliau demonstravo aukštą pajamingumą ir investuotojams uždirbo +0.72% prieaugį. Kadangi didesnių lėšų injekcijų metų gale nebuvo,  ryškių pasikeitimų nėra ir fondo paskolų portfelyje:

  • 56% fondo lėšų šiuo metu yra įdarbinta Lietuvoje;
  • didžioji portfelio dalis (net 70%) yra investuota į trumpalaikes (iki 12 mėn.) paskolas;
  • daugiau nei pusė portfelio įdarbinta paskolose su operatorių išpirkimo (angl. “buyback”) garantija.

Šiuo metu atliekame kelių naujų platformų: Fellow Finance, PeerBerry bei Crowdestate analizę ir, gavę teigiamus rezultatus, pirmas investicijas jose galėsime pradėti jau artimiausiais mėnesiais. Tikimės, jog naujų rinkų ir instrumentų įtraukimas dar labiau padės išplėsti fondo diversifikaciją.

Kalbant apie riziką būtina pastebėti, jog tik mažiau nei 10% fondo paskolų neturi jokio turtinio užstato ar paskolų operatorių garantijos, todėl ESF fondo rizikingumas lyginant su kitomis aukšto pajamingumo turto klasėmis yra gana žemas. Tačiau tam, kad geriau susidaryti bendrą vaizdą apie šio alternatyvaus finansavimo rinkos rizikingumo dinamiką, dalinamės fondo portfelyje esančių paskolų vėlavimo statistika, kurioje galite matyti kaip laikui bėgant kinta vėluojančių paskolų procentinės apimtys.

Iš pateiktos vėlavimų statistikos matome, kad vėluojančių paskolų dalis be paskolų operatoriaus atpirkimo (angl. “buyback”) garantijos vidutiniškai laikosi žemiau 5% ribos. Dažniausiai, paskolų operatoriaus atpirkimo garantija reiškia tai, jog paskolas, kurios vėluoja 30-60 dienų, atperka paskolą išdavęs operatorius ar pati paskolų platforma. Vis dėlto iš aukščiau pateikto paveikslėlio matome, jog tokių paskolų yra labai nedaug ir pastaraisiais mėnesiais jų apimtys nesiekia 0.5% viso fondo portfelio.

Tuo tarpu žiūrint į paskolas be atpirkimo garantijos pastebime, jog virš 30 dienų vėlavimų procentas irgi yra kiek aukštesnis ir šiuo metu siekia apie 3%. Tačiau šios paskolos kaip taisyklė pasižymi gerokai aukštesniu pajamingumu, kuris kompensuoja pasitaikančius nurašymus.

Dėka aktyvaus portfelio valdymo, grįžtantys pinigai yra nuolat reinvestuojami ir įdarbinto portfelio dalis dažniausiai sudaro ne mažiau nei 90% grynųjų aktyvų. Galime pasidžiaugti, jog Europos Sutelktinio Finansavimo fondas dar neturi nė vieno neigiamo mėnesio (žr. žemiau esantį paveikslėlį) ir 2017 metus po visų kaštų uždarė su solidžiu +8.66% prieaugiu.

Reikia pastebėti, jog metų pradžioje fondo mėnesiniai uždarbiai buvo kiek kuklesni. Vis dėlto didžiausią įtaką tam darė ne pačių paskolų pajamingumo tendencijos, o nuo fondo dydžio nepriklausomi fiksuoti kaštai. Kitaip tariant, metų pradžioje fondo turtui nesiekus 500 tūkst. EUR, tokios išlaidos, kaip audito mokestis ar obligacijų leidimo bei apskaitos kaštai, galėjo sudaryti iki 1-2% per metus. Tuo tarpu fondo turtui per vasarą paaugus daugiau nei 4 kartus, tokių fiksuotų kaštų įtaka rezultatams ženkliai sumažėjo ir prie dabartinių 3 mln. EUR jau nebėra reikšminga. Taigi šiuo metu generuojama vidutinė 0.7-0.8% grąža per mėnesį jau yra optimali (8-10% metinis pajamingumas), tokį tempą stengsimės išlaikyti ir šiais 2018-aisias metais.